Pagaliau atėjo žiema ir į Lietuvą: balta, šalta, tokia, kokia vaizduojama dailės kūrinėliuose.

Dar neseniai keiksnojome gamtą, kad sniego neatsiuntė per Kalėdas ir Naujuosius metus, o dabar ji dosniai drėbtelėjo sniego, ledo ir šalčio, lyg sakydama: „Labai laukėte, tad džiaukitės“.

Kas belieka – džiaugiamės. Tiesa, Radviliškyje kai kur šaligatviai slidoki, ir kai kuriose  gatvėse vairuotojai pasijunta lyg ledo arenoje – nespėjama valyti ir barstyti, juk žiema, kaip visada, „užklupo netikėtai“. 

Gal žiemą ir turime stipinėti  slidžiais šaligatviais? Juk net dainoje apie Kalėdas dainuojama: „Išsisuku koją, bet vėl atsistoju...“

Kitą savaitę turbūt laimingiausi bus mokinukai – šalčio pranašaujama iki 30 laipsnių, tad strigs mokyklų darbas.

Graži žiema žiūrint pro langą – visur balta, saulutė šviečia, šaltukas spaudžia... Bet už tą grožį mokėsime kosminiu greičiu augančiomis sąskaitomis už šildymą. Už grožį tenka mokėti – ir gana brangiai...