Šeštadienį Lietuvos astronomijos gerbėjus ir dangų stebėti mėgstančius romantikus nudžiugins meteoritų lietus. Kaip ir kasmet ties Persėjo žvaigždynu į žemės atmosferą įsirėš ir dangų nušvies meteoritai, dar vadinami perseidų lietumi.

Krintančios žvaigždės

Giedrą naktį galima pastebėti danguje mįslingus trumpalaikius žybtelėjimus, tartum žvaigždelė skrietų žemėn iš dangaus. Paprasti žmonės tokį reiškinį dažniausiai ir vadindavo krintančiomis žvaigždėmis.

Žodį meteoras mums paliko senovės graikai, šitaip vadinę viską, kas krinta iš dangaus. Lietus, kruša ir sniegas buvo vadinami vandens, o žaibai ir krintančios žvaigždės – ugnies meteorais.

Šios reiškinius aprašė meteorologija. Dabartinė meteorologija tebenagrinėja tik vieną senovės graikų ugninių meteorų rūšį – žaibus.

Krintančios žvaigždės kartu su senuoju meteorų pavadinimu XIX amžiuje buvo atiduotos astronomijai. Tai padaryti paskatino įspūdingi žvaigždžių lietūs, stebėti 1799,1833 ir 1866 m.

O krintančios žvaigždės reiškinį sukelia vadinamasis meteoroidas. Tai kosminėje erdvėje skriejantis mažų matmenų (nuo kelių mikrometrų iki kelių šimtų metrų) kietasis kūnas – dulkelė arba ledo gabalėlis.

Į Žemės atmosferą 15–70 km/s greičiu įskrieję meteoroidai ir jų irimo produktai švyti, nes, sąveikaudami su atmosfera, įkaista, lydosi ir garuoja.

Silpni plika akimi nematomi meteorai įsižiebia 140–160 km aukštyje, vidutinio ryškumo matomi meteorai – 80–110 km aukštyje, lėti šviesūs meteorai – 60–80 km aukštyje. Per parą ant Žemės nukrinta šimtai tonų meteorinių dulkių ir meteoritų.

Meteorai krinta nelygiai pasiskirstę dangaus skliaute. Galima pastebėti, kad būrys meteorų išlekia tartum iš vieno taško, esančio kuriame nors žvaigždyne.

Tai meteorų srautas, vadinamas pagal žvaigždyną, kuriame yra tas taškas (radiantas). Žymiausi meteorų srautai yra perseidai, krintantys liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje iš Persėjo žvaigždyno, ir leonidai, smingantys iš Liūto žvaigždyno lapkričio viduryje.

Kiti srautai yra mažiau įspūdingi. Šiuo metu yra atrasti 62 meteorų srautai, o savo patvirtinimo laukia dar keturiskart daugiau. Tačiau daugiausia meteorų nepriklauso jokiam srautui ir yra vadinami sporadiniais meteorais. Tokių atsitiktinai krintančių žvaigždžių tamsią naktį galima tikėtis suskaičiuoti nuo 5 iki 10.

Patys meteoroidai dažniausiai atsiranda irstant kometoms arba įvairių kosminių kūnų susidūrimų metu.

Kaip stebėti meteorus

Meteorus galima stebėti plika akimi arba fotografuojant dangų. Teleskopo ar žiūronų stebėjimams nereikės. Besidomintis meteorais turėtų gerai pažinoti žvaigždėtąjį dangų, mokėti įvertinti nakties šviesulių ryškumą bei nustatyti kampinį atstumą (laipsniais) tarp jų.

Meteorams stebėti skirta vieta turi būti kuo toliau nuo miesto šviesų. Taip pat reikia vengti Mėnulio pilnaties naktų, nes neryškūs meteorai liks nepastebėti.

Didžiausia tikimybė ryškesnius ir greitesnius meteorus išvysti prieš aušrą, nes tada besisukdama Žemė kaktomuša susiduria su priešais lekiančiomis dalelėmis.

Stebėti patogiausia pusiau gulomis, todėl verta įsigyti ar pasigaminti specialius gultus, panašius į naudojamus pliaže. Šalia gulto gali būti pastatomas staliukas žvaigždėlapiui, stebėjimo žurnalui, raudonam žibintuvėliui, laikrodžiui ir pan. pasidėti.

Siekiant įgyti patirties, pradėti verta nuo gausesnių srautų stebėjimo: perseidų, delta akvaridų, geminidų ar leonidų. Stebint meteorus galima nustatyti arba patikslinti norimo srauto radiantą, nustatyti jo stiprumą, meteorų pasiskirstymą erdvėje. Kolektyvinių stebėjimų rezultatai bus tikslesni ir patikimesni.

Fotografuoti meteorus nėra sudėtinga, bet reikalauja kantrybės, kol kuris bus pagautas. Geriausia fotoaparatą nutaikyti 45 laipsnių atstumu nuo radianto, bet kuo aukščiau horizonto, nes tada bus užfiksuoti gražūs, ilgi meteorai.

Fotografuojant visai nereikia, kad stovas turėtų gidavimo mechanizmą ir sektų žvaigždes. Jei žvaigždės nuotraukoje atrodys kaip maži brūkšneliai, tai nesudarys problemų nustatant meteoro vietą.

Ekspozicija (išlaikymas) turi būti kuo ilgesnė, tada tikimybė užfiksuoti meteorą taip pat padidės. Kadangi krintanti žvaigždė žybteli tik trumpam, nuotraukoje bus matyti tik pačios šviesiausios iš jų. Dėl tos priežasties fotografavimui netinka paprasti, mažo skersmens objektyvų fotoaparatai).

Naudojant kelis fotoaparatus vienu metu galima stebėti didelį dangaus plotą vienu metu. Jei du stebėtojai fotografuoja nutolę vienas nuo kito daugelio kilometrų atstumu, iš meteoro padėties skirtumo nuotraukoje įmanoma apskaičiuoti jo aukštį.

O prieš objektyvą naudojant specialias besisukančias mentes (kaip propelerio), meteoro pėdsakas nuotraukoje susidės iš kelių brūkšnių. Žinant menčių sukimosi greitį, iš brūkšnių ilgio galima nustatyti paties meteoro greitį.

Itin ryškūs meteorai, spindintys ryškiau už Venerą, yra vadinami bolidais. Kartais bolidai matomi ir dienos metu, o jų skrydį lydi garsus švilpimas ar net sprogimas.

Po itin ryškaus bolido pasirodymo galima tikėtis, kad ant žemės nukrito dangiškas akmuo – meteoritas. Tiesa, bolidą gali sukelti ir dirbtinio Žemės palydovo nuolaužų kritimas, tačiau jos paprastai juda lėčiau.

Astronimija.info