2011 gegužės 9 06:40, www.radviliškietis.lt
Yra du erkinio encefalito viruso tipai: rytų ir vakarų. Vakarų tipas paplitęs Centrinėje ir Rytų Europoje, vakarinėje Rusijos dalyje, Baltijos šalyse, Skandinavijoje, rytų tipas – nuo Rusijos Tolimųjų Rytų bei Japonijos iki Baltijos valstybių.
Lietuva, Latvija, Estija – didelės rizikos zonos. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima visoje Lietuvos teritorijoje. Labiausiai liga paplitusi centrinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje. Didelio erkinio encefalito paplitimo zonoje dauguma žinduolių yra erkinio encefalito viruso nešiotojai. Ypatingą reikšmę turi smulkūs graužikai. Paukščiai erkinio encefalito virusą gali pernešti į naujas vietoves. Erkinis encefalitas – centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Erkinio encefalito virusą perneša erkės, kurios ypač aktyvios po žiemos miego.
Erkių gyvenimas yra trumpas, trunka 2–3 metus. Per šį laikotarpį erkė išauga nuo milimetro dešimtųjų dalių iki 3–4 mm. Kiekvienoje vystymosi fazėje (kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė) jai būtinas maitinimasis krauju: gyvūno ar žmogaus. Prieš pradėdama siurbti kraują, erkė suvilgo žaizdelę savo seilėmis, kuriose yra nuskausminančių medžiagų, todėl dažniausiai žmogus nepastebi erkės įkandimo iš karto. Be to, lervos ar nimfos stadijos įsisiurbusią erkę aptikti sunku dėl mažo jos dydžio. Erkių sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki spalio mėnesio, bet, esant švelniai žiemai, gali pailgėti. Erkė išlieka aktyvi, kai vidutinė oro temperatūra +5 ? C. Jos mėgsta drėgnas vietoves ir prieblandą, aptinkama tankiame lapuočių miško jaunuolyne. Aktyvi erkė paprastai tyko ant žolės stiebelio apie 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus, lūkuriuodama, kol pro šalį eis tinkama auka.
Aptikus erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Pasistenkite nespausti jos kūnelio ir netepti riebalais. Pinceto pagalba pamėginkite suimti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfektantu.
Asmuo, užkrėstas erkinio encefalito virusu, praėjus dviems ar trims savaitėms po erkės įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus: dažniausiai galvos skausmą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Šie simptomai trunka apie savaitę.Po to dauguma žmonių pasijunta geriau. Kas trečiam užkrėstam asmeniui virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis. Antroji erkinio encefalito banga pasireiškia karščiavimu, stipriu galvos skausmu, vėmimu, galvos svaigimu, šaltkrėčiu, sąmonės sutrikimu. Atsiradus tokiems požymiams, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Į ligoninę guldoma 3–40 savaičių, priklausomai nuo ligos sunkumo.
Erkinis encefalitas – sunki liga. Mirštamumas siekia 0,5–1 %. Maždaug trečdalis persirgusių žmonių nevisiškai pasveiksta. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą, išliekantį visą gyvenimą.
Galimos erkinio encefalito pasekmės:
* Pusiausvyros sutrikimai – nuo 6 iki 21 proc.
* Susilpnėjusi koncentracija – nuo8 iki 42 proc.
* Nuovargis – nuo 7 iki 49 proc.
* Galvos skausmas – nuo 10 iki 52 proc.
* Nuotaikos sutrikimai – nuo10 iki 19 proc.
* Susilpnėjusi atmintis – nuo 11 iki 42 proc.
* Kalbos sutrikimai – nuo 6 iki 12 proc.
* Paralyžius – iki 11 proc.
Profilaktinės priemonės:
* Sudaryti erkėms nepalankias sąlygas gyventi ir vystytis, nuolat valyti ir prižiūrėti parkų, sodų, gyvenamųjų namų teritorijas: grėbti lapus, naikinti beverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę, išvežti susidariusias augalines šiukšles.
* Rengtis taip, kad drabužiai kuo daugiau pridengtų kūną: rinktis ilgomis rankovėmis drabužius, kelnių galus sukišti į kojines ir batus. Geriau, kad drabužiai būtų šviesesnių spalvų, kad greičiau pastebėtumėm.
* Grįžus iš miško, atidžiai apžiūrėti savo kūną, iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu.
* Nepamiršti erkes atbaidančių priemonių, atkreipti dėmesį į jų veiksmingumo laiką, kuris skiriasi įvairių gamintojų.
* Erkių aktyvumo periodu vartoti pasterizuotą ar virintą karvių ar ožkų, ypač kurios ganosi miškingose vietovėse, pieną.
* Pasiskiepyti vakcina, kuri Lietuvoje yra mokama (skiepyti galima nuo vienerių metų amžiaus), tačiau prieš tai būtina pasitarti su gydytoju. Vakcinos įgytos apsaugos veiksmingumas – 99 proc.
Visuomenė sveikatos biuro informacija
Lietuva, Latvija, Estija – didelės rizikos zonos. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima visoje Lietuvos teritorijoje. Labiausiai liga paplitusi centrinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje. Didelio erkinio encefalito paplitimo zonoje dauguma žinduolių yra erkinio encefalito viruso nešiotojai. Ypatingą reikšmę turi smulkūs graužikai. Paukščiai erkinio encefalito virusą gali pernešti į naujas vietoves. Erkinis encefalitas – centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Erkinio encefalito virusą perneša erkės, kurios ypač aktyvios po žiemos miego.
Erkių gyvenimas yra trumpas, trunka 2–3 metus. Per šį laikotarpį erkė išauga nuo milimetro dešimtųjų dalių iki 3–4 mm. Kiekvienoje vystymosi fazėje (kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė) jai būtinas maitinimasis krauju: gyvūno ar žmogaus. Prieš pradėdama siurbti kraują, erkė suvilgo žaizdelę savo seilėmis, kuriose yra nuskausminančių medžiagų, todėl dažniausiai žmogus nepastebi erkės įkandimo iš karto. Be to, lervos ar nimfos stadijos įsisiurbusią erkę aptikti sunku dėl mažo jos dydžio. Erkių sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki spalio mėnesio, bet, esant švelniai žiemai, gali pailgėti. Erkė išlieka aktyvi, kai vidutinė oro temperatūra +5 ? C. Jos mėgsta drėgnas vietoves ir prieblandą, aptinkama tankiame lapuočių miško jaunuolyne. Aktyvi erkė paprastai tyko ant žolės stiebelio apie 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus, lūkuriuodama, kol pro šalį eis tinkama auka.
Aptikus erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Pasistenkite nespausti jos kūnelio ir netepti riebalais. Pinceto pagalba pamėginkite suimti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfektantu.
Asmuo, užkrėstas erkinio encefalito virusu, praėjus dviems ar trims savaitėms po erkės įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus: dažniausiai galvos skausmą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Šie simptomai trunka apie savaitę.Po to dauguma žmonių pasijunta geriau. Kas trečiam užkrėstam asmeniui virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis. Antroji erkinio encefalito banga pasireiškia karščiavimu, stipriu galvos skausmu, vėmimu, galvos svaigimu, šaltkrėčiu, sąmonės sutrikimu. Atsiradus tokiems požymiams, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Į ligoninę guldoma 3–40 savaičių, priklausomai nuo ligos sunkumo.
Erkinis encefalitas – sunki liga. Mirštamumas siekia 0,5–1 %. Maždaug trečdalis persirgusių žmonių nevisiškai pasveiksta. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą, išliekantį visą gyvenimą.
Galimos erkinio encefalito pasekmės:
* Pusiausvyros sutrikimai – nuo 6 iki 21 proc.
* Susilpnėjusi koncentracija – nuo8 iki 42 proc.
* Nuovargis – nuo 7 iki 49 proc.
* Galvos skausmas – nuo 10 iki 52 proc.
* Nuotaikos sutrikimai – nuo10 iki 19 proc.
* Susilpnėjusi atmintis – nuo 11 iki 42 proc.
* Kalbos sutrikimai – nuo 6 iki 12 proc.
* Paralyžius – iki 11 proc.
Profilaktinės priemonės:
* Sudaryti erkėms nepalankias sąlygas gyventi ir vystytis, nuolat valyti ir prižiūrėti parkų, sodų, gyvenamųjų namų teritorijas: grėbti lapus, naikinti beverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę, išvežti susidariusias augalines šiukšles.
* Rengtis taip, kad drabužiai kuo daugiau pridengtų kūną: rinktis ilgomis rankovėmis drabužius, kelnių galus sukišti į kojines ir batus. Geriau, kad drabužiai būtų šviesesnių spalvų, kad greičiau pastebėtumėm.
* Grįžus iš miško, atidžiai apžiūrėti savo kūną, iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu.
* Nepamiršti erkes atbaidančių priemonių, atkreipti dėmesį į jų veiksmingumo laiką, kuris skiriasi įvairių gamintojų.
* Erkių aktyvumo periodu vartoti pasterizuotą ar virintą karvių ar ožkų, ypač kurios ganosi miškingose vietovėse, pieną.
* Pasiskiepyti vakcina, kuri Lietuvoje yra mokama (skiepyti galima nuo vienerių metų amžiaus), tačiau prieš tai būtina pasitarti su gydytoju. Vakcinos įgytos apsaugos veiksmingumas – 99 proc.
Visuomenė sveikatos biuro informacija
Griežtai draudžiama Radviliškietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Radviliškietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Radviliškietis.lt nuorodą.





