Veikiamas šalčio organizmas greičiau praranda šilumą, nei ją pagamina, todėl gali sumažėti kūno temperatūra. Ši būklė vadinama bendru kūno sušalimu arba hipotermija.

Bendras kūno sušalimas – tai kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau nei +35° C), ilgai veikiant šaldantiems aplinkos veiksniams (šalčiui, vėjui, ilgai būnant vėsiame vandenyje).

Žmogui ilgai būnant veikiamam šalčio krenta jo kūno temperatūra, todėl jis tampa mieguistas, sunkiai orientuojasi aplinkoje, sustingsta, jam sunku priimti adekvačius sprendimus, nebesuvokia, kas vyksta. Toks sušalęs žmogus jaučia nuovargį, todėl dažnai nutinka taip, kad prisėda ar prigula pailsėti lauke. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau + 30°C, žmogus gali mirti.

Pirma pagalba bendro kūno sušalimo atveju:

    * skubiai organizuokite sušalusio žmogaus nugabenimą į šildomas patalpas;
    * nuvilkite šlapius ar sausus šaltus drabužius;
    * suvyniokite ar užklokite sausais šiltais drabužiais ar antklodėmis, jei jų nėra, gali šildyti kitas, nesušalęs žmogus savo kūno šiluma;
    * labai svarbu žmogų sušildyti palengva: jei yra galimybė, galima paguldyti į vandens vonią, kurios temperatūra 20–25°C ir per 20–30 min., atsargiai maišant, kelti vandens temperatūrą  iki 37°C. Jei vonios nėra, galima šildyti šiltais kompresais, keičiant juos kas 2–3 min.;
    * jei sušalęs žmogus sąmoningas, galima jam duoti karštos, saldžios kavos ar arbatos;
    * pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei +35 °C, kvieskite medikus.

Kūną veikiant šalčiui, susiaurėja kraujagyslės. Organizmas tokiu būdu stengiasi išlaikyti šilumą, apsaugodamas gyvybiškai svarbius organus nuo sušalimo, todėl greičiau nušąla kojų ir rankų pirštai, pėdos, ausys, nosies galiukas, skruostai.

Nušalimas – tai audinių pakenkimas tam tikrose kūno vietose veikiant žemai temperatūrai. Tai labai priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, trukmės, vėjuotumo. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta spalva.

Labai svarbu žinoti, jog nušalusių kūno vietų negalima trinti sniegu ar ledu. Geriau šąlančias rankas bandyti sušildyti priglaudžiant prie kitų kūno vietų (pvz., pažastyse). Veidą, nosį, skruostus šildyti delnais ar apvynioti šaliku, pasistengti kuo greičiau pasiekti šildomas patalpas. Nebandyti šildytis alkoholiu, nes jis plečia kraujagysles, o tai reiškia, kad taip reikalingą šilumą organizmas išskirs į aplinką ir žmogus sušals dar greičiau.

Jei neišvengiate galimybės likti namie ir privalote eiti į lauką šaltu, speiguotu ar vėjuotu oru ar dirbti lauke, atminkite:

    * pavalgęs sotaus, kaloringo maisto žmogus ne taip greitai sušąla;
    * alkoholio vartojimas pavojingas, kadangi jo pavartojus, organizmas greičiau atiduoda šilumą į aplinką;
    * svarbu šiltai apsirengti, tačiau drabužiai turėtų būti neaptempti, laisvesni, iš natūralių audinių, ne sintetiniai (bent tie, kurie liečiasi prie kūno), kumštinės pirštinės geriau, nei pirštuotos;
    * neikite į šaltį ką tik išsimaudę ar nusiprausę;
    * prieš einant į lauką, veidą, rankas patepkite riebiu kremu, išeidami pamasažuokite, patrinkite, kad suaktyvintumėte kraujotaką;
    * jei reikia lauke stovėti, ilgiau palaukti, stenkitės judėti, patrepsėti, judinti pirštus;
    * jei lauke esate ne vienas, stebėkite kitus žmones, organizuokite pagalbą, jei yra sušalusių žmonių, jei pasikeitė jų elgesys, tapo pasyvesni, sunkiai orientuojasi, neleiskite jiems šaltyje sėdėti ar gulėti;
    * jei reikia vykti į kelionę, pasiimkite šiltos arbatos, įkrautą mobilų telefoną.

Radviliškio rajono Visuomenės sveikatos biuro informacija